Archyvas

Tarptautinė konferencija

„Pieno tyrimų sistemos dabartis ir perspektyvos integruojantis į Europos Sąjungą“


Pieno gamybos ir tyrimo Čekijos Respublikoje schema ir pagrindiniai rezultatai

Oto Hanuš1, Miloš Klimeš2, Pavel Hering2, Petr Roubal3, Petr Mihula2, V.clava Genčurov.1

1 = Galvijų veislininkystės tyrimų institutas, Rapotin,Čekijos Respublika
2 = Čekijos- Moravijos Veisėjų Asociacija, Praha, darbovietės Brno-Chrlice and Bušt.hrad gyvulių produktyvumo laboratorijos, Čekijos Respublika
3 = Pieno Tyrimų Institutas, Praha, Čekijos Respublika

Žalio pieno gamyba

Šiuo metu šalyje iš viso primelžiama karvių pieno šiek tiek daugiau nei jo suvartojama. 2002 m. 477 tūkst. melžiamų karvių davė iš viso 2728 milijonus kg pieno. Per pastaruosius 14 metų (1989 – 2002) melžiamų karvių skaičius sumažėjo 751,5 tūkst. (t.y. 61,2 %). Tai nėra naudinga Čekijos žemės ūkiui. Taip atsitiko dėl keleto priežasčių. Visų pirma, dėl to galima kaltinti pieno produktų importą iš užsienio, kurį dažnai subsidijuoja ekonomiškai stiprių šalių vyriausybės. Be to, sumažėjo pieno suvartojimas šalyje. Kita priežastis – tai pienui ir pieno produktams taikomos muitų sąlygos, kurios išbalansavo eksporto ir importo santykį dėl muito procentų, kurie buvo suderėti labai blogi ir nenaudingi Čekijos Respublikai ES šalių asocijacijų sutartyse pastariesiems dešimčiai metų.

2002 m. vidutinis metinis primilžis iš karvės išaugo iki 5718 kg ir padidėjo 1736 kg (43,6 %) skaičiuojant per laikotarpį nuo 1989 metų. 2002 m. į pieno perdirbimo įmones buvo pristatyta 2536 mln. kg pieno, t. y. 93 % viso pagaminto pieno kiekio (1 lent). Per pastaruosius 10 mėn. (nuo 2002 iki 2003) superkamo pieno kaina sumažėjo nuo 8,15 CZK iki 7,25 CZK (1 euras yra 31 CZK) ir kurį laiką tikriausiai dar mažės.


1 lent. Pieno gamyba Čekijos Respublikoje

Metai   1989 1998 2000 2001 2002
Melžiamų karvių skaičius tūkst. karvių 1229 562 515 483 477
Vidutinis metinis primilžis kg iš melžiamos karvės 3982 4837 5255 5589 5718
Pieno gamyba mln. kg 4893 2716 2708 2702 2728
Pieno supirkimas mln. kg 4473 2469 2514 2532 2536
Pardavimo santykis % 91,4 90,9 92,8 93,7 93,0
Geriamo pieno gamyba tūkst kg 920701 488447 460904 465738 462361
Jogurto gamyba tūkst l 40982 64371 96558 96780 87894
Varškės gamyba tonos 52846 29152 28930 30532 31598
Sūrių gamyba tonos 104440 104296 116408 112793 115332
Šaltinis: 2003 m. Čekijos Respublikos Žemės Ūkio Ministerijos protokolas

Šalies melžiamų karvių bandas dažniausiai sudaro dvi pieninių karvių veislės, kurių yra maždaug po lygiai: Bohemijos dėmėti galvijai (žalosios, giminingos Simentalio veislei); Holšteinų veislė. Kitų veislių melžiamų karvių yra mažai. Vidutinės melžiamų karvių bandos dydis ūkyje yra maždaug 130 karvių, o žemės ūkio bendrovių bandoje - 212 karvių. 93 % melžiamų karvių (2000 m. ir 62 % bandų; pagal Kvapilík, Pytloun, Bucek ir kt., 2003) yra įtrauktos į gyvulių produktyvumo kontrolės sistemą, kurią taiko Čekijos ir Moravijos veislininkystės asociacija Prahoje (Czech-Moravia Breeders Association Prague) ir jos kontroliuojamų gyvulių pieno tyrimo laboratorijos.


Pieno suvartojimas

Čekijos Respublikoje pienas yra vis dar svarbus maisto produktas ir svarbi žmonių mitybos dalis. 2002 m. vienas žmogus per metus vidutiniškai suvartoja 221 kg pieno. Per pastaruosius 4 metus šis skaičius šiek tiek išaugo - 5,9 kg per metus (3 %). Palyginus su situacija Europoje, galima sakyti, kad pieno mūsų šalyje suvartojama vidutiniškai. Į tą skaičių įeina vieno žmogaus suvartojamų produktų: 61,0 kg geriamo pieno (suvartojama mažai), 10,5 kg sūrių, 3,6 kg varškės ir 26,1 kg kitų pieno produktų (2 lent.).


2 lent. Pieno suvartojimas Čekijos Respublikoje

Metai   1989 1998 2000 2001 2002
Pienas ir pieno produktai kg/žmogus/metai 259,6 197,1 214,1 215,1 220,6
Sviestas kg/žmogus/metai 9,4 4,0 4,01 4,2 4,5
Šaltinis: Čekijos Respublikos Žemės Ūkio Ministerijos protokolas 2003

Žalio pieno tyrimai

    Žalio pieno tyrimai labai svarbūs:
  • Pieno kokybės ir apmokėjimo už jį nustatymui (centrinės pieno laboratorijos Čekijos Respublikoje);
  • Pieninių galvijų ir gyvulių veislinių savybių gerinimui bei kainų nustatymui (kontroliuojamų gyvulių pieno tyrimo laboratorijos Čekijos Respublikoje);
  • Melžiamų karvių sveikatos būklės kontrolei, konsultavimui dėl melžiamų karvių šėrimo ir nenumatytų pieno gamybos sutrikimų prevencijai (pvz., mastitas, ketozė ir pan.);
  • Vartotojų sveikatai ir maisto produktų grandinės saugumo užtikrinimui.

Galima sakyti, kad pieno gamybos ir perdirbimo grandinė yra turbūt labiausiai tikrinama, kontroliuojama ir saugiausia iš visų pasaulio maisto produktų grandinių, ypač šalyse su išvystytu pienininkystės sektoriumi, tokiais atžvilgiais:

  • skaičiuojami tikrinamo pieno higieniniai (mikrobiologiniai), cheminiai (sudėties), fiziniai ir technologiniai rodikliai ir savybės;
  • pirmiau minėti įprastiniai žalio pieno tyrimai atliekami reguliariai ir pakankamai dažnai;
  • šie tyrimai yra daugiausiai biologinio pobūdžio.

Pieno tyrimų laukia geros perspektyvos ateityje. Tas perspektyvas išsiplėtusioje integruotoje ES užtikrins:

  • augantys visuomenės poreikiai kokybiškai ir saugiai maisto produktų grandinei;
  • pieno kvotos;
  • būtinybė:
  • nustatyti superkamo pieno kainą pagal pieno kokybę;
  • pagerinti pieninių galvijų produktyvumą;
  • kontroliuoti melžiamų karvių sveikatos būklę;
  • naujų pieno tyrimo priemonių ir metodų kūrimo galimybės ir kompiuterinių technologijų (techninė įranga ir atitinkama programinė įranga) kūrimas;
  • naujų pieno rodiklių įvedimas.
  • Žalio karvių pieno kokybės tyrimas

    Žalio pieno kokybę pagal galiojančius standartus (EEC 92/46 ir CSN 57 0529, t. y. Čekijos nacionalinis standartas, taikomas žalio pieno, pristatomo į pieno perdirbimo įmones terminiam apdorojimui, kokybei), tiria Čekijos centrinių pieno laboratorijų sistema (dabar veikia 4 laboratorijos). Jos daugiausia akredituotos pagal EN ISO/IEC 17025 standartą. Akreditaciją joms suteikė Nacionalinė Čekijos akreditavimo įstaiga (Čekijos akreditavimo institutas, Praha). Jos reguliariai dalyvauja tarplaboratoriniuose pieno tyrimų rezultatų tikslumo palyginimuose. Prietaisai yra kalibruojami naudojant pamatinius standartus iš Pienininkystės mokslinio tyrimo instituto Prahoje ir Valstybinio veterinarijos instituto Prahoje.

    Per pastaruosius 6 metus gauti minėtų tyrimų rezultatai yra pateikti 3 lentelėje (Roubal and Kopunecz ir kt. (2003). Apskritai, galima pasakyti, kad gauti rezultatai, palyginus su dauguma šalių su gerai išvystytu pieninkystės sektoriumi, yra gana geri. Be to, pastebima tendencija, kad beveik visi pieno rodikliai gerėja. Ypač tai pasakytina apie taip vadinamus higieninius rodiklius. Maždaug 88,9 % supirkto žalio karvių pieno yra standartinės kokybės, kuri atitinka Čekijos Respublikos kokybės reikalavimus, suderintus su EEC 92/46 direktyva. 2002 m. iš viso buvo ištirta 1 232 770 talpyklų pieno mėginių kokybė. Tačiau kai kuriuos rodiklius dar galima pagerinti, ypač tai pasakytina apie somatinių ląstelių skaičių, bendrą bakterinį užterštumą ir inhibitorines medžiagas. Būtent tokios svarbios užduotys laukia Čekijos Respublikos pieno pramonės.

    3 lent. Žalio pieno kokybės tyrimų rezultatai Čekijos Respublikoje

    Rodiklis Vienetas 1997 1998 1999 2000 2001 2002
    Bendras bakterinis užterštumas * tūkst. KSV/ml 79,1 66,0 65,0 52,7 46,8 43,3
    Somatinių ląstelių skaičius * tūkst./ml 237 238 248 248 259 259
    Inhibitorinės medžiagos % (teigiami atvejai) 0,48 0,45 0,43 0,37 0,35 0,24
    Užšalimo temperatūra * °C -0,5209 -0,5227 -0,5229 -0,5225 -0,5230 -0,5223
    Psichrotrofinės bakterijos* tūkst. KSV/ml 21,22 16,45 10,90 6,88 6,21 4,76
    Koliforminės bakterijos* KSV/ml 132 149 191 276 215 187
    Termoatsaparūs mikroorganizmai* KSV/ml 1275 1176 1192 1036 831 891
    Sporas sudarančios bakterijos % 15,4 13,9 10,5 13,7 8,8 6,3
    Baltymai * g/100g 3,26 3,36 3,34 3,31 3,35 3,34
    Riebalai * g/100ml 4,27 4,26 4,24 4,21 4,19 4,14
    Sausosios neriebalinės medžiagos* g/100g 8,82 8,82 8,79 8,79 8,82 8,84
    * Rezultatai išreikšti pagal aritmetinį vidurkį. Pagal to Roubal and Kopunecz ir kt. (2003).

    Karvių pieno produktyvumo kontrolė

    Šiuo metu pieno sudėtį ir savybes genetiniam melžiamų karvių gerinimui, jų sveikatos būklės gerinimui, karvių pieno gamybos sutrikimus tiria 3 įprastinės pieno tyrimų veislininkystės laboratorijos. Sistema pateikta 4 lentelėje ir 1 diagramoje. Minėtos laboratorijos daugiausiai akredituotos pagal EN ISO/IEC 17025 standartą atitinkamiems tikslams. Akreditaciją, kuri galioja tarptautiniu lygmeniu, suteikė Prahos CAI. Laboratorijos taip pat reguliariai dalyvauja kompetentinguose palyginamuosiuose tyrimuose dėl pieno tyrimų rezultatų tikslumo. Prietaisai kalibruojami naudojant pamatinius standartus iš Galvijų veislininkystės tyrimų instituto (RICB) Rapotine ir iš Valstybinio veterinarijos instituto Prahoje. Taip pat pagal tinkamus auditų rezultatus visa Čekijos pieno produktyvumo kontrolė pagrįstai naudoja specialų ICAR žymenį atspausdintuose duomenyse.

    4 lent. Čekijos laboratorijų sistemoje gyvulių produktyvumo kontrolės tyrimams naudojama įranga ir veiklos rezultatai

    Laboratorijos tipas Laboratorijos vieta Ištirtų pieno mėginių skaičius per mėnesį (tūkst.) Įranga
    Riebalai, baltymai, laktozė Somatinių ląstelių skaičius Urėja
    pamatinė RICB   Rapotín       2200 Kjeltec Poliarimetras Gerber prietaisas MilkoScan 133B
    įprastinė MAL   Brno-Chrlice 61 40 1,0 2× Bentley 2000 1× CombiFoss 250 1× MilkoScan 255 1× Ureakvant 2 1× Somacount 3000
    Buštěhrad 213 105 5,5 4× Bentley 2000 1× CombiFoss 250 4× MilkoScan 255 1× MilkoScan 133 2× Ureakvant 2 4× Somacount 3000
    Přerov 68 32 3,5 1× Bentley 2000 2× MilkoScan 255 1× Ureakvant 1 1× Somacount 3000
    RICB = Galvijų veislininkystės tyrimų institutas (Research Institute for Cattle Breeding);
    MAL = Pienotyrimų laboratorija (Milk Analyse Laboratory);



    1 pav. Čekijos pieno produktyvumo kontrolės laboratorijų sistema

    Kasmet Čekijos įprastinėse produktyvumo kontrolės laboratorijose yra tiriama 4 104 tūkst. individualių pieno mėginių. Daugiausiai tiriami trys rodikliai: riebalų, baltymų ir laktozės kiekis. Maždaug 52 % šių mėginių yra tiriama, siekiant nustatyti somatinių ląstelių skaičių ir 3 % jų tiriami, siekiant nustatyti urėjos kiekį patariamaisiais tikslais pirminiame pieno gamybos etape.

    Svarbūs pieno kontrolės Čekijoje rezultatai, gauti per pastaruosius metus, pateikti 5 ir 6 lentelėse (Motyčka ir Vondrášek (1999) bei Kvapilík, Pytloun, Bucek ir kt. (2003). Pastebima tendencija, kad reguliariai auga primelžiamo pieno kiekis - maždaug po 268 kg kasmet, t. y. 5,7 %. Tai labiausiai lemia melžiamų karvių genetinis pagerėjimas ir melžiamų karvių šėrimo kokybės pagerėjimas. Tačiau, deja, tuo pačiu metu pastebimas pablogėjęs melžiamų karvių reproduktyvumas (vidutinis laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki apsėklinimo pailgėjo 10,7 dienomis per pastaruosius 6 metus, t.y. 9,5 %, ir dabar yra 123,6 dienų). Atsižvelgiant į minėtus faktus aišku, kad Čekijos veislininkystė turi aiškiai apibrėžtus ateities tikslus.

    5 lent. Pieno kiekiai ir rezultatai per standartinę laktaciją (305 dienas) pagal pieno produktyvumo kontrolės duomenis ČR

    Metai Vienetai 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
    Primilžis kg/laktacija 4680 4849 5079 5478 5755 6136 6285
    Riebalai g/100ml   4,34 4,32 4,29 4,23 4,14 4,13
      kg/laktacija   211 219 235 244 254 260
    Baltymai g/100g   3,29 3,33 3,38 3,37 3,35 3,40
      kg/laktacija   160 169 185 194 205 214
    Laktozė-monohidratas g/100g   4,78 4,86 4,90 4,92 4,90 4,91
    Pagal Kvapilík, Pytloun, Bucek ir kt., 2003.

    6 lent. Pieno kiekiai ir rezultatai per standartinę laktaciją pagal veisles Čekijos gyvulių produktyvumo kontrolės duomenimis

    Veislė Primilžis, kg/laktacija
    Holšteinai 7118
    Montbeliardai 6916
    Airšyrai 5963
    Bohemijos dėmėti galvijai 5642
    Kitos veislės 5539
    Džersiai 5132
    Pagal Kvapilík, Pytloun, Bucek ir kt. 2003.

    Dviejų pagridninių melžiamų karvių veislių palyginimas

    Ūkininkams visada įdomu sužinoti, kuo skiriasi dviejų pagrindinių ČR melžiamų karvių rūšių pieno sudėtis ir savybės, kokie yra jų duodamo pieno privalumai ir trūkumai, perdirbant pieną pieninėse. Galvijų veislininkystės tyrimų institute Rapotine buvo atliktas vienas tyrimas, kurio metu buvo tiriama daug pieno rodiklių, siekiant rasti atsakymus į šiuos klausimus. Ištirti pieno rodikliai ir rezultatų suvestinė pateikti 7 lentelėje.

    Galima pastebėti, kad tarp veislių esama 12 pagrindinių skirtumų (P<0,05), ištyrus 21 pieno rodiklį. Toliau čia nėra išsamiai aptarti individualūs skirtumai ir jų priežastys bei pristatyta tyrimo medžiaga ir metodų sąlygos.

    7 lent. Melžiamų karvių veislės įtaka žalio pieno sudėčiai ir savybėms Čekijos Respublikoje

    Veislė C   H
    Statistinis. parametras x sx x sx
    ML 25,7 8,1   26,7 7,8
    Tuk 4,06 0,95 3,80 0,88
    Lak 4,95 0,20   4,96 0,23
    STP 8,89 0,34 8,74 0,38
    log PSB 60 xg – 101 xg –
    Mo 29,9 11,7 22,8 11,4
    log Ac 1,99 xg –   2,16 xg –
    Vod 4,29 0,50 4,43 0,53
    Alk 1,50 0,99   1,51 1,04
    SH 7,39 0,86 7,13 0,92
    Čas 107,87 47,77   113,60 57,62
    PEV 15,81 3,41 16,38 3,37
    HB 3,40 0,32 3,23 0,35
    KAS 2,70 0,28 2,55 0,29
    ČB 3,21 0,31   3,06 0,33
    SB 0,51 0,10   0,50 0,09
    NNL 0,19 0,06 0,17 0,06
    MNN 46,75 16,86 41,13 16,48
    T/HB 1,19 0,27   1,18 0,28
    KAČ-HB 79,39 2,89   79,15 2,96
    KAČ-ČB 84,16 2,69 83,45 2,69

    n = 382 C individualūs pieno mėginiai ir 386 H = individualūs pieno mėginiai; x = aritmetinis vidurkis; xg = geometrinis vidurkis; sx = standartinis nuokrypis; * = P<0,05; C = Bohemijos dėmėtieji galvijai; H = Holšteinų veislė; dienos pieno primilžis (ML; kg pieno per dieną); riebumas (Tuk; g/100ml); laktozės kiekis (Lak; g/100g monohidrato); sausosios neriebalinės medžiagos (STP; g/100g); somatinių ląstelių skaičius (PSB; tūkst./ml); urėjos kiekis (Mo; mg/100ml); acetono koncentracija (Ac; mg/l); elektrinis laidumas (Vod; mS/cm); termostabilumas (Alk; 96% etilo alkoholio sunaudojimas iki pieno koaguliacijos taško); titruojamasis rūgštingumas (SH; ml NaOH tirpalo 2,5 mmol/l); fermentinio sutraukinimo laikas (Čas; sek.); sutraukos tvirtumas (PEV; mm ); baltymų kiekis (HB; Kjeldalio bendras N×6,38; g/100g); kazeino kiekis (KAS; Kjeldalio kazeinas N×6,38; g/100g); baltymai (ČB; Kjeldalio baltyminis N×6,38; g/100g); išrūginiai baltymai (SB; skirtumas ČB-KAS; g/100g); nebaltyminės azotinės medžiagos (NNL; nebaltyminis azotas×6,38; HB-ČB; g/100g); urėjos azoto santykis su nebaltyminiu azotu (MNN; %); riebalų/baltymų santykis (T/HB); kazeino skaičiai kaip % santykis kazeino su žaliu baltymu ir baltymu (KAČ-HB ir KAČ-ČB).

    Pieno tyrimų tobulinimas

    Turbūt galima tikėtis, kad toks žymus Čekijos nacionalinės melžiamų karvių bandos mažėjimas jau pažabotas ir artimoje ateityje Čekijos pienininkystės sistema taps stabilesnė. Viena iš tokio optimizmo priežasčių galėtų būti ta, kad Čekija, įstojusi į ES, gaus iš jos pieno kvotą (galės gaminti 2738 tūkst. tonų žalio pieno per metus). Štai kodėl dabar pieno tyrimų sistema (kontroliuojamų gyvulių pieno tyrimų laboratorijos, jų įranga ir pieno mėginių transportavimo tyrimams sistema) yra ypač intensyviai koncentruojama (nuo 8 įprastinių veislininkystės laboratorijų iki 3 ir nuo 7 centrinių pieno laboratorijų iki 4 per pastaruosius 12 metų) ir modernizuojama.

    Žalio pieno sudėtis yra svarbi gyvulių produktyvumo kontrolei ir kokybės vertinimui. Todėl svarbus įprastinių tyrimu rezultatų patikimumas. Įvykus klaidai, galėtų nukentėti rezultatų tikslumas. Čekijos įprastinės ir pamatinės pieno tyrimų laboratorijos atlieka sisteminį pieno analizatorių kokybės užtikrinimą. Čekijos įprastinės ir pamatinės pieno tyrimų laboratorijos taip pat reguliariai dalyvauja tarplaboratroriniuose tyrimuose. Galvijų veislininkystės tyrimų institutas Rapotine organizuoja pieno kontrolės laboratorijų palyginamuosius tyrimus, kurių metu tiriami kai kurie žalio pieno rodikliai: riebalai, baltymai, laktozė ir urėja. Testai atliekami tiriant 10 žalio pieno mėginių su kintančia komponentų sudėtimi. Vertinant palyginamųjų tyrimų rezultatus naudojama Euklidinė atstumų sistema (Re; Leray, 1993), nustatant dalyvių eiliškumą pagal jų rezultatų tikslumą. Diagnostinės diagramos žalio pieno analizatoriams yra pagrįstos Shevarto diagramos principais Re sistema. HDLRes buvo apskaičiuoti riebalams, baltymams, laktozei ir urėjos kiekiui pagal ilgalaikių rezultatų eiles. Individualių prietaisų grafikai (2 pav.) yra nuolat prieinami pieno tyrimų laboratorijų darbuotojams. Re situacijos prieš ir po kalibravimo yra pademonstruotos kintančia sistema (o×o×....). Tai sudaro galimybę diagnozavimui ir papildomiems koregavimo veiksmams įvykus neatitiktims. Pavyzdžiui, du tipai veikiančių prietaisų yra pateikti baltymų grafike (2 pav.): A) įprastinis prietaisas – gero stabilumo; B) įprastinis prietaisas – įvykusi neatitiktis. Tikimasi patobulinti neatitikčių šaltinių įprastiniuose žalio pieno tyrimuose įvertinimą, jų kilmės ir pobūdžio nustatymą, nustatyti ir patobulinti atsitiktinių rezultatų koregavimą bei prietaisų remontą.



    2 pav. Pieno analizės rezultatų stabilumo diagnostiniai grafikai Čekijos pieno produktyvumo  laboratorijose


    Re = Euklidinis atstumas nuo koordinačių pradžios (rezultato tikslumo rodiklis)
    HDLRe = istoriškai susiklosčiusi Re traktavimo riba (esant 95% pasikliovimo lygmeniui
    x = sitacija po kalibravimo (ankstesnių kalibravimo rezultatų patikrinimas atliktas iškart po kalibravimo);
    o = sitacija prieš kalibravimą (žiedinių palyginamųjų tyrimų rezultatai).

      Pieno tyrimų ateitį turbūt labiausiai lems:
    • nuolatiniai visuomenės poreikiai maisto produktų grandinės saugumui;
    • būtinybė tikrinti žalio pieno kokybę atsiskaitymo tikslais;
    • naujos pieno perdirbimo technologijos kūrimas sveikatos, ekonominiais sumetimais ir dėl rinkos reikalavimų;
    • būtinybė gerinti pieninių galvijų genetiką ekonominiais tikslais;
    • būtinybė kontroliuoti melžiamų karvių sveikatos būklę ekonominiais ir saugumo sumetimais;
    • naujų pieno rodiklių ir tyrimo metodų sukūrimas;
    • naujos patariamosios programinės įrangos sukūrimas, siekiant pagerinti pagaminamo pieno kokybę.

    Naudotos literatūros šaltinių sąrašas yra pas autorius.

    Šio pranešimo ruošimą parėmė NAZV, MZe-ČR, QE 0040 ir QF 3019 ir MŠMT-ČR, INGO, LA 103 projektai.

Populiarios nuorodos





Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“
Įmonės kodas: 233816290
PVM kodas: LT338162917
Atsiskaitomosios sąskaitos:
AB DNB bankas LT734010042500030508
AB SEB bankas LT687044060005371898
Adresas: Radvilų Dvaro g. 31,
LT-48331 Kaunas
Tel.: (8 37) 361181
Faksas:(8 37) 361312
Nemokama linija: (8 800) 55545
E-paštas:


Lankytojų skaičius 3500225

Informacija atnaujinta 2014 11 25
 
Kopijuoti, platinti be VĮ „Pieno tyrimai“ sutikimo DRAUDŽIAMA