Statistinė informacija

Nuo 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojo naujos Pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų organizavimo ir Pagalbos veislininkystei taisyklės, kuriose patvirtinti nauji gyvūnų produktyvumo tyrimų metodai, apskaitos būdai, valstybės parama vykdant produktyvumo tyrimus ir kiti ES reglamentus ir ICAR rekomendacijas atitinkantys reikalavimai.

Pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimai yra nepakeičiamas įrankis pieno ūkyje, siekiant turėti produktyvią, geros genetinės vertės gyvūnų bandą. Tai viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą, ūkių stiprėjimą. Nuosekliai vykdant produktyvumo tyrimus gyvūnų laikytojas gali operatyviai priimti sprendimus, susijusius su atskirų karvių ir visos bandos produktyvumu, sveikatingumu ir ilgaamžiškumu. Turint detalią informaciją apie kiekvieną karvę, galima užkirsti kelią daugelio ligų plitimui, vykdyti prevenciją slapto mastito, medžiagų apykaitos atžvilgiu, siekti racionalios reprodukcijos. Vadovaujantis pieno kiekybiniais bei kokybiniais rodikliais galima optimizuoti karvių šėrimą, sudaryti tinkamus racionus, juos papildant naujais pašarais ar jų priedais.

Tendencingas tiriamųjų karvių produktyvumo didėjimas (1 pav.) rodo, kad dauguma tiriamųjų gyvūnų laikytojų daug dėmesio skiria nuosekliam veislininkystės darbui. Je nuolat domisi naujovėmis žemės ūkyje, diegia naujas, tobulesnes technologijas, sėkmingai vykdo produktyvumo tyrimus ir sumaniai naudojasi gautais duomenimis. To pasekoje Lietuvoje tiriamųjų karvių produktyvumo didėjimas akivaizdus - nuo 2010 iki 2019 m vidutiniškai iš karvės per metus buvo gauta 1648 kg pieno daugiau.

1 pav. Tiriamųjų karvių metinio pieno kiekio (kg) kitimas 2010-2019 m.


Atitinkamai per minėtąjį laikotarpį vidutiniškai iš karvės gauta 132 kg daugiau riebalų ir baltymų (2 pav.)

2 pav. Tiriamųjų karvių metinio pieno riebalų ir baltymų kiekio kg kitimas 2010-2019 m.


Neretai dėl nestabilių pieno supirkimo kainų, pieninių karvių bandas laikantys ūkininkai atsisako pienininkystės verslo, parduoda karves, pereidami prie mažiau darbo reikalaujančių, gal būt, didesnes pajamas duodančių augalininkystės, mėsinės galvijininkystės verslų. Tai turi įtakos bendrojo ir tiriamųjų karvių skaičiaus pokyčiams (3, 4 pav.).

3 pav. Bendrojo šalyje laikomų karvių skaičiaus kitimas 2019 -2020 m.


Bendras šalyje laikomų pieninių karvių skaičius (3 pav.), remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (VĮ ŽŪIKVC) statistine informacija, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. sumažėjo 14831 karve. (5,81 proc.).

4 pav. Tiriamųjų karvių skaičiaus kitimas 2019 - 2020 m.


Bendras tiriamųjų karvių skaičius Lietuvoje per atitinkamą laikotarpį (2019 kovo 1 d. - 2020 kovo 1 d.) sumažėjo 5255 karvėmis (3,77 proc.). Pagrinde tiriamųjų karvių procento augimą (5 pav.) lėmė santykinis netiriamųjų karvių skaičiaus mažėjimas.

5 pav. Tiriamųjų karvių procento kitimas 2019-2020 m.


Analizuojant tiriamųjų karvių pasiskirstymą (proc.) atskiruose UAB „Pieno tyrimai“ gyvulių produktyvumo kontrolės skyriuose (toliau – GPK skyriai) (1 lentelė), matyti, kad daugiausia tiriamųjų karvių 2020 m. kovo 1 d. buvo Šiaurės Lietuvos, Aukštaitijos ir Sūduvos GPK skyriuose (atitinkamai 68,1; 67,0 ir 61,2 proc.), mažiausia - Rytų Lietuvos, Labanoro ir Dzūkijos GPK skyriuose (atitinkamai 37,4; 43,9 ir 46,4 proc.), kur daugumos gyvūnų laikytojų bandos smulkios, galimai jie turi mažiau galimybių investuoti ir nuosekliai vykdyti veislininkystę.


1 lentelė. Tiriamųjų karvių pasiskirstymas GPK skyriuose 2020 m. kovo 1 d.

Daugumos Lietuvoje laikomų tiriamųjų karvių (57,0 proc.) produktyvumo tyrimai 2020 m. kovo 1 d. buvo vykdomi A metodu (kai tyrimus vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko licencijuoti produktyvumo tyrimų vykdytojai), kitų karvių (12,1 proc.) - C3 metodu (kai tyrimus vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko pats gyvūnų laikytojas ar jo įgaliotas atstovas bei ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius vykdo licencijuoti produktyvumo vykdytojai) ir likusių (30,9 proc.) – C6 metodu (kai produktyvumo tyrimus vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko pats gyvūnų laikytojas ar jo įgaliotas atstovas bei ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius vykdo licencijuoti produktyvumo vykdytojai). Žymios dalies tiriamųjų karvių (99,7 proc.) produktyvumo tyrimai vykdomi T4 apskaitos būdu (kai kartą per mėnesį nustatomi visos bandos gyvulių vieną kartą per parą atliekamo kontrolinio melžimo individualūs primilžiai ir pieno sudėties ir kokybės tyrimams imami vieno alternatyvaus paros melžimo pieno mėginiai).

Daugiausia tiriamųjų karvių (88,1 proc.), tirtų A metodu ir T4 apskaitos būdu, 2020 m. kovo 1d. atitinkamai buvo Mažosios Lietuvos GPK skyriuje, mažiausiai (27,5 proc.) - Sūduvos GPK skyriuje. Dauguma tiriamųjų karvių, kurių produktyvumo tyrimai vykdyti C6 metodu, buvo laikomos žemės ūkio bendrovėse. Tokių karvių daugiausia buvo Šiaurės Lietuvos, Sūduvos ir Vidurio Lietuvos GPK skyriuose (atitinkamai 60,2 ir 46,3 ir 55,8 proc.). Dauguma tiriamųjų karvių, tirtų C3 metodu, buvo Sūduvos bei Dzūkijos GPK skyriuose (atitinkamai 26,3 ir 24,6 proc.).

Paskutiniu metu daugelis pieno ūkių Lietuvoje modernizuojami, karvių melžimui diegiami robotai. VĮ ŽŪIKVC duomenimis, 2020 m. kovo 1 d. šalyje buvo 40 pieno ūkių, kuriuose laikomos 7358 robotais melžiamos tiriamosios karvės. Taip pat daugėja s pieno ūkių, turinčių kompiuterizuotas bandos valdymo programas ir naudojančių nebrūkšninę kodų sistemą (NKS; ( kai kontrolinių melžimų metu paimti pieno mėginiai nežymimi brūkšniniais kodais. (7 pav.). VĮ ŽŪIKVC duomenimis, 2020 kovo 1 d. Lietuvoje buvo 30 pieno ūkių (laikoma 18038 karvių), kuriuose įdiegta NKS sistema. Tai sudaro 1proc. nuo visų tiriamųjų ūkių.

Lietuvoje gyvulių produktyvumo tyrimai vykdomi ne tik pieninių karvių bet ir pieninių veislių ėriavedžių bei ožkavedžių bandose. Pastarųjų pieninių gyvūnų bandose produktyvumo tyrimai nuo 2019 m. spalio 1 d. vykdomi C3 metodu ir T4 apskaitos būdu. Melžiamų ėriavedžių bei ožkavedžių skaičius 2020 m. kovo 1 d. nuo visų Lietuvoje laikomų tesiekė atitinkamai 3,7 ir 0,7 proc. nuo visų Lietuvoje laikomų.

Siekiant užtikrinti efektyvesnį gyvulių produktyvumo kontrolės duomenų panaudojimą, Bendrovės konsultantai teikia nemokamas konsultacijas tiriamųjų bandų savininkams produktyvumo didinimo, pieno kokybės gerinimo, gyvulių sveikatingumo ir kitais su pieno ūkio tvarkymu susijusiais klausimais. Taip pat jie gali apmokinti kaip operatyviai ir teisingai iš ūkyje naudojamos kompiuterizuotos bandos valdymo programos perkelti reikalingus produktyvumo duomenis į VĮ ŽŪIKVC gyvulių veislininkystės informacinę sistemą (GYVIS).

Primename, kad visais pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų klausimais, galite kreiptis į Jūsų rajoną administruojantį GPK skyriaus vadovą


Populiarios nuorodos



UAB „Pieno tyrimai“
Juridinių asmenų registras
Įmonės kodas: 233816290
PVM kodas: LT338162917
Atsiskaitomosios sąskaitos:
AB SEB bankas LT687044060005371898
AB SEB bankas LT577044060007890119
AB „Swedbank“ LT317300010002410530
Luminor Bank AS LT734010042500030508
Adresas: Radvilų Dvaro g. 31,
LT-48331 Kaunas
Tel.: (8 37) 361181
Faksas:(8 37) 361312
E-paštas:


 Pieno mėginiai priimami visą parą,
  septynias dienas per savaitę*
plačiau...











Svetainės lankytojų skaičius 2904470

Informacija atnaujinta 2020 05 21
Kopijuoti, platinti be UAB „Pieno tyrimai“ sutikimo DRAUDŽIAMA