Archyvas

Tarptautinė konferencija

„Pieno tyrimų sistemos dabartis ir perspektyvos integruojantis į Europos Sąjungą“

Pieno tyrimų laboratorija Latvijos pieno tyrimų sistemoje

Pranešėjas LVA e. prof. p. dr. A.Sederevičius

Pateiktame pranešime apžvelgiama pieno ūkio ekonominė ir socialinė reikšmė. Nagrinėjama pieno tyrimo rezultatų svarba kokybiško pieno gamybai, veislininkystei, efektyviam pašarų panaudojimui bei šėrimo technologijoms. Taip pat analizuojama mokymo svarba pienininkystės verslo vystymui bei atskleidžiamos silpnosios šio verslo pusės. Be to, pateikiama paskutiniais metais atliktų mokymo priemonių suvestinė.

Pieno ūkis – viena svarbiausių šalies žemės ūkio šakų, turintis ne tik ekonominę, bet ir socialinę reikšmę. 2000 metais Lietuvoje pienas sudarė 17% bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės, o pieno produktų eksportas – virš 30% viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Žaliavinio pieno gamyba daugeliui kaimo gyventojų garantuoja esminę pajamų dalį. Jeigu pažvelgti dar plačiau, tai pienininkystės verslą reikėtų prilyginti lygiakraščiam trikampiui (1 pav.), kuriame dalyvauja dauguma Lietuvos gyventojų, t.y. žaliavinio pieno gamintojai, pieno perdirbėjai ir pieno produktų vartotojai. Jų visų tarpusavio priklausomybę sieja kaina (žaliavos, pieno perdirbimo ir pieno produktų) ir kokybė (žaliavinio pieno ir pieno produktų).



1 pav. Pienininkystės verslo vystymo dalyviai ir jų tarpusavio ryšių kriterijai

Lietuvoje veikianti pieno kokybės įvertinimo sistema, apimanti visus Lietuvos pieno statytojus, yra šiuolaikiška, aprūpinta modernia tyrimo aparatūra ir atitinkanti ES reikalavimus pieno kokybiniams rodikliams vertinti. Žaliavinio pieno ir pieno produktų kokybės valstybinę kontrolę ir vertinimą Lietuvoje pagrinde vykdo dvi institucijos. Nacionalinė veterinarijos laboratorija ir VĮ „Pieno tyrimai“. Šiuo metu gyvulių produktyvumo kontrolę atlieka VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, kurioje dirba 755 darbuotojai.

Tačiau nežiūrint į didelius pasiekimus Lietuvoje pieno gamybos ir perdirbimo srityse, galima atskleisti ir silpnąsias pienininkystės verslo vystymo sritis:

  • pieno kokybės įvertinimo technologinėje sistemoje labiausiai pažeidžiama grandis yra pieno bandinių paėmimo, transportavimo iki bandinių surinkimo punktų ir jų laikymas šiuose punktuose;
  • dokumentai, reglamentuojantys pieno kokybę ir kokybės įvertinimą, reikalauja jų papildymo tobulinant veikiančią pieno kokybės įvertinimo sistemą;
  • ruošiant aukštos kokybės pieną nepakankama pieno gamintojų, pieno supirkėjų, pieno perdirbėjų, konsultavimo ir kitų specialistų kvalifikacija.
  • didžioji dalis pieno gaminama smulkiuose pavieniuose ūkiuose:
  • Džemas pieno gamybos technologijos lygis;
  • nepakankama žalio pieno kokybė;
  • neracionali pieno supirkimo sistema, dideli pieno surinkimo kaštai
  • žema žaliavinio pieno supirkimo kaina;
  • didelis pieno gamybos sezoniškumo koeficientas;
  • nepakankamas perdirbamosios pramonės modernizacijos laipsnis;
  • nepilnas gamybinio potencialo panaudojimas;
  • aukšta pieno produktų savikaina;
  • pagaminti produktai mažai konkurencingi užsienio rinkose;
  • nedidėjanti pieno produktų paklausa vidaus rinkoje.

Šias paminėtas ir naujai iškylančias pienininkystės verslo vystymo problemas sėkmingai padeda spręsti mokslininkai naudodamiesi VĮ „Pieno tyrimai“ atliekamų tyrimų rezultatais. Paskutiniaisiais metais atliekant pieno sudėties ir kokybės tyrimus VĮ „Pieno tyrimai“ atsirado palankesnės sąlygos vykdyti mokslinius tyrimus sprendžiant kokybiško pieno gamybos, veislininkystės, efektyvaus pašarų panaudojimo ir šėrimo technologijų problemas bei galvijų virškinimo metabolizmą.

Per dvylika pastarųjų metų kontroliuojamų karvių pieningumas padidėjo nuo 3577 iki 5015 kg arba vidutiniškai po 119 kg kasmet (1grafikas). Per tą laikotarpį pieno riebumas padidėjo 0,31%. Veislynuose karvių produktyvumas didėjo sparčiau ir vidutiniškai kasmet sudarė 181 kg. Įkūrus nepriklausomą pieno kokybės ir sudėties tyrimų laboratoriją VĮ „Pieno tyrimai“, įdiegtas karvių pieno bandinių tyrimas. Tai sudarė sąlygas vykdyti selekciją ne tik pagal primelžiamo pieno kiekį, bet ir pagal baltymingumą.

            1 grafikas. Vidutinis kontroliuojamų karvių produktyvumas


(Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2001-2002 metų (2001 10 01 - 2002 09 30) apyskaita 65. LŽŪM, 2003.)

2001/2002 metais galvijų veislynuose vidutiniškai iš karvės buvo primelžta po 5751 kg 4,40% ir 3,41% baltymingumo pieno. Veislinėse bandose primelžta atitinkamai 5037 kg 4,24 ir 3,30%. Tačiau visame sektoriuje, lyginant su 1990 m., labai sumažėjo kontroliuojamų karvių skaičius. Dabar jis tesiekia 28,9% visų registruotų karvių (LŽŪR, 2003). Kontroliuojamų karvių skaičiaus mažėjimas (2grafikas) trukdo intensyvinti galvijų selekciją. Tikslinga išnaudoti VĮ „Pieno tyrimai“ pajėgumą, didinti kontroliuojamų karvių skaičių bei pieno bandinių tyrimus ir t.t. Didelė užduotis rengiant pieno gamintojų mokymo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus, bei programas, vykdant mokymo ir švietimo priemonių leidybą bei sklaidą tenka LVA. Pastaraisiais metais pienininkystės klausimais suorganizuota nemažai renginių (2 lentelė). Šiais klausimais ypatingai rūpinasi akademijoje įsikūręs Melžimo mokymo centras, kuris jau treji metai iš eilės organizuoja Respublikines melžėjų varžytuves bei Tęstinio mokymo centras.

2 grafikas. Vidutinis kontroliuojamų karvių skaičius, tūkst.

(Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2001-2002 metų (2001 10 01 -2002 09 30) apyskaita 65. LŽŪM, 2003.)

Lietuvos veterinarijos akademijos tęstinio mokymo centras 2003 metais žaliavinio pieno gamybos bei jo kokybės kontrolės srityje įvairių sričių specialistams organizavo šiuos renginius:

1 lentelė TMC organizuoti renginiai 2003 m

Eil. Nr. Renginio tema Renginio dalyviai Vieta Dalyvių skaičius
1.        Pieno supirkėjų apmokymo programa Pieno supirkėjai Ukmergė, Kaunas,Pasvalys,Radviliškis, Marijampolė, Ariogala, Vilkyšiai, Pasvalys, Šiauliai, Pasvalys, Klaipėda, Raseiniai, Varėna, Vilkaviškis, Mažeikiai, Kupiškis, Laukuva, Rokiškis, Panevėžys, Kėdainiai, Anykščiai, Pakruojis, Skuodas, Plungė, Tauragė, Akmenė 2420
2.        Pieno ūkių tvarkymas ūkininkams Vilkaviškis 36
3.        Pieno supirkėjų apmokymo programa Pieno supirkėjai Kaunas 49
4.        Pieno gamybos savikontrolės sistema pagal gero ūkininkavimo ir geros higienos praktinius reikalavimus pieno fermose Ūkininkams Kupiškis, Žvirblionys, Akmenė, Joniškis, Kelmė, Šiauliai, Radviliškis, Šakiai, Jurbarkas, Ukmergė, Jonava, Rokiškis, Panevėžys, Anykščiai, Pasvalys, Biržai, Šilutė, Šilalė, Gargždai, Skuodas, Telšiai, Plungė, Kėdainiai 569
5.        Pieno gamybos reikalavimai įstojus į ES Veterinarijos gydytojams, technologams Kaunas 75
6.        Žaliavinio pieno kokybės kontrolė VMVT specialistams Kaunas 85
7.        Taisyklingas karvių melžimas Ūkininkams Kaunas, Jonava, Marijampolė, Raseiniai, Vilkaviškis, Kaišiadorys, Kėdainiai 74
8.        Geros ūkininkavimo praktikos įdiegimo pieno gamybos fermose tvarka Ūkininkai Vilkaviškis 11
9.        Pieno supirkėjų kvalifikacijos kėlimo programa Pieno supirkėjai Kaunas, Rokiškis, Panevėžys, Klaipėdos, Utena, Kelmė, Balbieriškis, Telšiai 511

Pienininkystės klausimais domisi ir taip pat organizuoja simpoziumus, konferencijas, seminarus, konsultacijas, kursus ne tik Tęstinio mokymo centras, bet ir Akademijos katedros bei laboratorijos. Iki dabar Melžimo mokymo centro organizuotuose pieno supirkėjų kvalifikacijos kėlimo kursuose 2451 dalyvis patobulino pieno supirkėjo kvalifikaciją ir 159 dalyviai šią kvalifikaciją įgijo.

2 lentelė LVA organizuoti renginiai pienininkystės klausimais 1999-2002 m.

Eil. Nr. Renginio pavadinimas Renginio data Organizatoriai Dalyvių skaičius
1 Seminaras „Aktualūs pieno gamybos klausimai“ 1999 09 6-9 Fizikos ir mechanizacijos katedra 45
2 Kursai „Kokybiško pieno gamyba“ 1999 09 13-23 Fizikos ir mechanizacijos katedra 45
3 Kursai „Taisyklingas karvių melžimas“ 1999 10 18-21 1999 12 6-16 Fizikos ir mechanizacijos katedra 90
4 Kvalifikacijos kėlimo kursai „Taisyklingas karvių melžimas“ 2000 01 18-19 Fizikos ir mechanizacijos katedra 32
5 Seminaras „Taisyklingas karvių melžimas“ 2000 02 2-3 2000 02 10-11 Fizikos ir mechanizacijos katedra 27
6 Seminaras „Kokybiško pieno gamyba“ 2000 05 24 2000 12 06,20 Fizikos ir mechanizacijos katedra 75
7 Konferencija-seminaras „Žalio pieno gamyba, kokybė ir pateikimas perdirbėjams“ 2000 06 06 Fiziologijos ir patologijos katedra 15
8 Seminaras „Pienininkystės vystymo klausimais“ 2000 11 09 Fiziologijos ir patologijos katedra 46
9 Kvalifikacijos kėlimo kursai „Pieno supirkimas ir bandinių atrinkimas“ 2000 11 30 Fizikos ir mechanizacijos katedra, Melžimo mokymo centras 12
10 Seminaras „Pieningų karvių šėrimo ypatumai“ 2001 02 22 Gyvulių mitybos katedra 40
11 Seminaras „Melžiamų karvių šėrimo įtaka pieningumui ir pieno kokybės rodikliams“ 2001 09 11 Gyvulių mitybos katedra 60
12 Seminaras „Karvių šėrimo įtaka pieno kokybei“ 2001 09 28 Gyvulių mitybos katedra 50
13 Kursai pieno supirkėjams pagal „Pieno supirkimo ir bandinių atrinkimo mokymo programą“ 2001 03 12,14,27 04 06,11 Fiziologijos ir patologijos katedra 117
14 Melžėjų apmokymas pagal tęstinio mokymo programą „Taisyklingas karvių melžimas“ 2001 12 19 Fiziologijos ir patologijos katedra 12
15 Pieno supirkėjų tęstinis mokymas AB „Rokiškio sūris“ 2002 10 26, 11 22 Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra 100
16 Pieno supirkėjų tęstinis mokymas AB „Ignalinos pieninė“ 2002 12 13 Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra 45
17 Pieno supirkėjų tęstinis mokymas AB „Kelmės pieninė“ 2002 12 18 Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra 50
18 Pieno supirkėjų tęstinis mokymas AB „Utenos pieninė“ 2002 12 16 Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra 150
19 Seminaras stambiems pieno gamintojams „Pieno supirkėjų kvalifikacijos kėlimas“ 2002 11 27, 12 23 Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra 20
20 Kursai ūkininkams „Konkurencingo pieno ūkio plėtra“ 2002 11 19-23 Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedra 30
21 Seminaras rajoninių grandžių melžėjų ruošėjams 2002 05 13 Informatikos ir inžinerijos katedra 14
22 Respublikinės melžėjų varžytuvės 2002 06 3-6 Informatikos ir inžinerijos katedra 18
23 Kursai pieno supirkėjų kvalifikacijai tobulinti 2002 11 14,22,23,27 2002 12 13,16,18,21,23 Informatikos ir inžinerijos katedra 443

1998-2003 metais LVA ir LGI atlikta nemažas skaičius mokslinių darbų pieno kokybės, sudėties vertinimo bei pienininkystės srityse. Mokslininkai nagrinėjo pieno kokybę, atsižvelgiant į somatinių ląstelių skaičių (Aniulis E., Japertas S., Leiputė K., 2000, Japertas S., 1998,), paveldimumo įtaką somatinių ląstelių skaičiui (Juozaitienė V., Žakas A.,2001), įvairių faktorių įtaką pieno bakteriniam užterštumui (Klimaitė J., 2001, Šiugždaitė J.,1997), žalio pieno konservavimo naudingumą (Sederevičius A. Riaukienė D., Šarkinas A, 2003), antimikrobinių preparatų įtaką pieno sudedamųjų dalių kitimui (Aniulis E., Pamakštienė E., Japertas S., 2001), pieno fermų bei melžimo įrangos reikšmę (Tacas J., 1998), slaptų mastitų atsiradimo priežastis (Šiugždaitė J., 1998), diagnozavimo (Špakauskas V., Jodkonis L., Matusevičius A., Stankevičius A., 1998) bei gydymo būdus (Aniulis E., Japertas S.,1999, Špakauskas V., 2001), tyrė įvairių pašarų įtaką karvių pieno kokybei (Urbšienė D., Uchockis V., Tarvydas V.,Bendikas P., 2002, Bliznikas S., Tarvydas V., Uchockis, 2000).

Įvertinant direktyvos 92/46/EEB įgyvendinimo pasekmių analizę, buvo atlikta:

  • pieno ūkių struktūros, melžiamų karvių skaičiaus ir produktyvumo analizė (Sederevičius A., 2002);
  • įvertintos pieno gamybos ir supirkimo apimtys bei nustatyti faktoriai, lemiantys šiuos pokyčius (Sederevičius A., Savickis S., Vasiliauskaitė R., 2002);
  • atlikta gaminamo pieno kokybės analizė ir įvertinta jos atitiktis direktyvos reikalavimams bei išryškintos reikalingos priemonės pieno kokybei gerinti ir karvių produktyvumui didinti (Sederevičius A., Savickis S, 2002);
  • pagal anketinę apklausą įvertinta esamos žalio pieno gamybos (karvių laikymo, melžimo, pieno apdorojimo patalpos, melžimui ir pieno apdorojimui naudojami įrengimai ir priemonės), pieno supirkimo punktų (pastatai, pieno apdorojimui naudojami įrengimai ir priemonės, personalo higieninės sąlygos ir laboratorinė įranga) ir pieno perdirbimo įmonių (pastatų ir technologinės įrangos būklė, higieninės sąlygos, produktų pakavimas, laikymas, transportavimas) atitikimas direktyvos reikalavimams (Savickis S., Sederevičius A., 2002);
  • įvertinta pieno pasiūla ir paklausa bei numatytos prognozės 2000-2007 metams (Vasiliauskaitė R., Savickis S., 2002);
  • atliktos pieno supirkimo kainų, ryšium su direktyvos įgyvendinimu, augimo prognozės ir įvertintas jų poveikis ūkio subjektams, pieno rinkos dalyvių konkurencingumui;
  • atlikta esamų ir galimų pieno, pieno produktų rinkos reguliavimo priemonių analizė (Vasiliauskaitė R., 2002);
  • nustatytos pieno ūkio restruktūrizavimui ir modernizavimui, rinkos plėtimui ir kokybės gerinimui reikalingos priemonės ir kaštai (Kriščiukaitienė R., Vasiliauskaitė R.,2002).

Integracija į ES verčia pertvarkyti pieno ūkius, diegti veterinarijos ir sanitarijos, aplinkos apsaugos, gyvulių gerovės reikalavimus. Kadangi nėra profesionalių pienininkų rengimo mokyklų, būtina ūkininkus mokyti, kaip esančiomis sąlygomis optimaliai gerinti ekonomiką: racionaliai tvarkyti galvijų šėrimą, sudaryti šėrimo planus, prižiūrėti žolynus, gerinti pieno kokybę, galvijų laikymo sąlygas. Reikia skatinti statyti pigius šalto tipo tvartus, kuriuose galvijai laikomi besaičiu būdu. 2003 metais LVA Praktinio mokymo ir bandymų centre pradėta statyti 130 vietų šalto laikymo tipo moderni modelinė ferma, joje įrengiant melžimo bei pieno kokybės kontrolės technologijas.

Gamybos efektyvumo didinimas susijęs su racionaliu gamybos veiksnių (darbo, žemės, kapitalo) panaudojimu. Todėl mokslininkų, konsultantų dėmesys yra pastoviai nukreiptas į pieno gamintojų švietimo, mokymo, konsultavimo tobulinimą, mokslinių tyrimų plėtrą. Apžvelgiant atliktus darbus ir ateityje reikėtų:

  • Finansuoti pieno gamintojų mokymo kursus, seminarus, mokymo ir švietimo priemonių leidybą bei sklaidą.
  • Parengti ir įgyvendinti ūkininkų mokymo programas (projektus), susijusias su:
  • pažangių žolynų tvarkymo technologijų plėtra,
  • pilnaverčiu gyvulių šėrimu,
  • pieno kokybės gerinimu,
  • efektyviomis pieno gamybos technologijomis,
  • gyvulių gerovės reikalavimus atitinkančių gamybinių pastatų statyba ir rekonstrukcija,
  • mėšlo tvarkymu, atitinkančiu aplinkosaugos reikalavimus, ūkio ekonomika, vadyba, buhalterine apskaita, kooperacija ir kreditavimo sistemomis.


Populiarios nuorodos





Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“
Įmonės kodas: 233816290
PVM kodas: LT338162917
Atsiskaitomosios sąskaitos:
AB DNB bankas LT734010042500030508
AB SEB bankas LT687044060005371898
Adresas: Radvilų Dvaro g. 31,
LT-48331 Kaunas
Tel.: (8 37) 361181
Faksas:(8 37) 361312
Nemokama linija: (8 800) 55545
E-paštas:


Lankytojų skaičius 3516626

Informacija atnaujinta 2014 12 17
 
Kopijuoti, platinti be VĮ „Pieno tyrimai“ sutikimo DRAUDŽIAMA